Juozo Oleko asmeninė svetainė



Konstitucinis Teismas: profesionaliai kariuomenei – taip

2009-12-09

Doc. Dr. Juozas Olekas

Kitais metais Lietuvos kariuomenė minės savo atkūrimo dvidešimtąsias metines. Kokia ji pasitiks šį jubiliejų, kokį kelią ji nuėjo nuo pirmųjų savanorių (1990 m.), pradėto privalomojo jaunuolių laukimo (1991 m.) iki pernai priimto socialdemokratų, Seimo daugumos ir Vyriausybes sprendimo, pereiti prie savanoriškos ir profesionalios kariuomenės.

Turėjome šauktinių kariuomenę, bet tai negelbėjo…

Lietuvai svarbiais istoriniais momentais, ypač XX amžiuje, nors buvę ir anksčiau, pirmieji Tėvynę ginti stodavo savanoriai ir kariai profesionalai. Taip buvo 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, pokario ginkluoto pasipriešinimo metais ir, ginant nuo okupantų tankų televizijos bokštą bei Aukščiausiąją Tarybą 1991 m. sausį. Gėdingai nepasipriešinta atėjūnams, prezidentui basomis pabėgant į Vokietiją 1940 m., kai Lietuva turėjo keliasdešimties tūkstančių šauktinių kariuomenę ir šimtatūkstantinį rezervą. Šalies gynybos sėkmę lemia ne ginkluotės gausa, o jos piliečių meilė Tėvynei, ryžtas dėl jos aukotis, karių profesionalumas ir politikų valia bei išmintis bendraujant su savo kaimynais.

Todėl mes – socialdemokratai – nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo buvome už Lietuvos įsijungimą į tarptautines organizacijas, gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, pilietinį patriotinį ugdymą bei mobilias, profesionalias karines pajėgas.

Visiškai priešingai kariuomenės vystymosi vizija ir praktinė veikla pakrypsta į valdžią sugrįžtant konservatoriams. Pirmiausia, jiems būdinga agresyvi, provokuojanti retorika kaimynų atžvilgiu, noras didinti karines pajėgas, per prievartą apginkluoti beveik visus gyventojus partizaniniam karui, o praktinėje veikloje – suprastėjęs finansavimas ir karių apginklavimas Vietnamo karo ginklais. Gal tokia politika susijusi su tuo, jog visuomet šalia konservatorių ministro atsiduria mūsų tautietis, Vietnamo karo veteranas, padedantis priimti sprendimus, o daugelis jų priimama vis dairantis atgal.

Lietuvos kariuomenė turi būti profesionali

Niekas nesako, kad nereikia įvertinti praeities, bet šiuolaikinių karų patirtis moko, jog kiekvienas konfliktas yra savitas, ir jam reikia ruoštis, įvertinant visas naujas aplinkybes, naujas technologijas ir įmonių psichologiją. Todėl per dvi praėjusias kadencijas, kai Krašto apsaugos ministerijai vadovavo socialdemokratai, o Lietuva tapo NATO bei Europos Sąjungos nare, nuosekliai buvo vykdoma mūsų kariuomenės pertvarka, nukreipta į modernizaciją ir profesionalizaciją. Per šį laikotarpį ji pelnė visuotiną pripažinimą tarp Lietuvos įmonių ir tarptautinėje bendruomenėje, demonstruodama savo kovinį pasirengimą šalies gynybai, nelaimių atvejais padėdama gelbėjant įmones, gesinant gaisrus, bei dalyvaudama įvairiose tarptautinėse taikos palaikymo operacijose.

Ypatingi pasikeitimai kariuomenėje įvyko 2008 m. Buvo įteisintos specialiosios pajėgos, kaip atskira kariuomenės rūšis, įkurtas jungtinis štabas, pradėtas planinis Lietuvos teritorijos išminavimas nuo pokario užsilikusių sprogmenų, priimti sprendimai pereiti prie savanoriškais pagrindais ir profesionaliai formuojamos kariuomenės. Tai dar labiau sustiprino kariuomenės prestižą, todėl tarnauti profesionalais Lietuvos kariuomenėje užsirašė šimtai savanorių. Deja, naujoji konservatorių valdžia sudarė kliūčių jiems pradėti tarnybą, kreipdamasi į Konstitucinį Teismą dėl socialdemokratų Vyriausybės ir Seimo daugumos priimtų sprendimų atitikimo Konstitucijai, tikėdamasi po Konstitucinio Teismo sprendimo, jau 2009 m. vėl paskelbti privalomą visuotinį piliečių šaukimą. Todėl labai svarbus buvo šių metų rugsėjo 15 d. Konstitucinio Teismo paskelbtas neskundžiamas sprendimas, jog visi praeitos kadencijos socialdemokratų Vyriausybes ir Seimo daugumos priimti teisiniai aktai dėl perėjimo prie savanoriškos ir profesionalios kariuomenės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas sudavė rimtą smūgį konservatorių kliedesiams, jog vienintelė pasirengimo valstybės gynybai forma yra privaloma pradinė karo tarnyba.

Labai keistai Konstituciniame Teisme nuskambėjo Krašto apsaugos ministrės patarėjo, buvusio kariuomenės vado, pono Kronkaičio pamąstymai, jog Lietuvai reikėtų išlaikyti apie 170 tūkstančių šauktinių kariuomenę. Tai reikštų, jog privalomai tarnauti turėtų visi vaikinai ir merginos, studentai ir ligoniai, o gynybai skiriamas biudžetas turėtų būti bent penkis kartus didesnis ir siekti per 5 proc. bendro vidaus produkto. Toks nepamatuotas išlaidų skyrimas krašto apsaugai ne tik nuskriaustų kitas sritis, bet ir nuteiktų Lietuvos žmones prieš valstybės pasirengimą būtinajai krašto gynybai.

Kiek kainuotų kariuomenė?

Mes – socialdemokratai – pasisakome už nedidelės, mobilios, moderniai apginkluotos Lietuvos kariuomenės išlaikymą, už pilietinį, patriotinį ugdymą šeimoje ir mokykloje, už galimybę dalyvauti Krašto apsaugos savanoriškose pajėgose ir įgyti reikiamus pirminius įgūdžius Tėvynės gynybai. Tam pakanka labai nuosekliai tik po 0,05% didinti asignavimus krašto apsaugai, ateityje neperžengiant dviejų procentų nuo BVP. Toks subalansuotas požiūris visiškai patenkintų Lietuvos poreikius ir galimybes bei atitiktų mūsų tarptautinius įsipareigojimus, garantuotų reikiamą mūsų partnerių pagalbą šalies gynybos srityje. Tenka tik apgailestauti, kad konservatoriai nepaliaujamai vykdo kaimynus provokuojančią politiką ir realiai nesirūpina karių tarnybos šiokiadieniais, nuoseklia kariuomenės modernizacija.

Tikiuosi, jog šis Konstitucinio Teismo sprendimas bent iš dalies pakeis praktikoje konservatorių vykdytą kariuomenės skurdinimo ir demoralizavimo politiką. Viliamės, kad savo atkūrimo jubiliejų Lietuvos kariuomenė sutiks, turėdama šiuolaikiškas, modernias, nedideles, bet efektyvias ir gerbiamas ginkluotąsias pajėgas, o Krašto apsaugos ministerijai vėl vadovaus socialdemokratai.