Juozo Oleko asmeninė svetainė



Sveikesni, kultūringi, išsilavinę ir kūrybingi

2009-05-30

Doc. Dr. Juozas Olekas

Prieš mėnesį paminėjome narystės Europos Sąjungoje penkmetį. Šis pirmasis jubiliejus kiek apkartintas pasaulinio finansinio sunkmečio, kurio pasekmes Lietuvai dar pasunkino A.Kubiliaus vyriausybės ir dešiniųjų daugumos seime priimti mokestiniai sprendimai. Tačiau objektyviai vertinant narystės ES atvertas galimybes pažinti Europą, siekti žinių, plėtoti verslą bei ES suteiktą paramą per struktūrinius fondus ir ypač žemės ūkiui visi vieningai vertiname pozityviai. Taip pat turime atvirai pasakyti jog prie šios mūsų šalies pažangos tam tikra dalimi prisidėjo ir Lietuvą Europos parlamente atstovavę parlamentarai. Ir dabar, kai nauji Europos parlamento rinkimai vėl kviečia mus atlikti savo pareigą ir savo balsais nulemti Europos bei tuo pačiu Lietuvos ateitį, svarbu pasvarstyti kokios ateities mes norime ir kokiu keliu tai galima pasiekti. Pirmieji vieši kandidatų į Europos parlamentą debatai parodė, jog iš principo tėra dvi kryptys. Dešinieji – konservatoriai ir ypač liberalai, kokiu vardu jie besivadintų, lyg nieko nebūtų įvykę, nepasimokydami iš savo klaidų, toliau aklai propaguoja jog visas problemas išspęs laisvoji rinka. Ir mūsų Lietuvos ir visos Europos socialdemokratų pozicija, jog svarbiausia žmogus, kad nacionalinės valstybės ir visa Europos sąjunga turi koncentruoti savo pastangas, kad būtų išsaugotos žmonių darbo vietos ir socialinės garantijos, kad ypatingai sunkesnėje situacijoje esančios santykinai naujos ES šalys tokios kaip Lietuva gautų papildomą paramą susidariusių sunkumų įveikimui. Dar daugiau mes taip pat pabrėžiame jog būtinos bendros pastangos, kad visoje Europos sąjungos erdvėje būtų sudarytos sąlygos gyventi sveikesnėje aplinkoje, gauti kokybiškas sveikatos paslaugas, naudotis visu kultūriniu paveldu, kiekvienai tautai puoselėti savo kultūrinį ir ypač lingvistinį identitetą, kad būtų užtikrintos visuotinės galimybės siekti kokybiškų ir prieinamų studijų visiems piliečiams ir kad mūsų šalys kiekviena atskirai ir Europos sąjunga kaip visuma kurtų kūrybiškas visuomenes, kurios galėtų geriausiai įveikti šiandienos problemas ir būtų pasirengusios numatyti ir įveikti ateities iššūkius. Kas jau padaryta ir ką dar turėtume nuveikti jog pasiektume esminio persilaužimo siekiant užsibrėžtų tikslų?

Sveikatos srityje Europos parlamentas yra priėmęs visą eilę labai svarbių dokumentų ir pareiškęs savo nuomonę kaip spręsti skaudžiausias sveikatos problemas, nors sveikatos sistemos organizavimo klausimai paliekami nacionalinėm vyriausybėm. Šiais atvejais labai svarbu glaudus ir geranoriškas bendradarbiavimas ir geriausios apibendrintos patirties panaudojimas savo šalies piliečių gerovės pakėlimui. Pasinaudojant ES pagalba ir patirtimi Lietuvoje renovuota dauguma kaimo ambulatorijų, atnaujintas greitosios pagalbos automobilių parkas, sukurtos, įdiegtos ir toliau diegiamos širdies kraujagyslių ligų prevencijos ir gydymo, moterims gimdos kaklelio vėžio ankstyvos diagnostikos ir kitos programos. Labai svarbu jog šios programos išsiplėtė ir už sveikatos sistemos ribų, nes sveikatai svarbiau nei vaistai sveika aplinka ir sveikatos išsaugojimas. Viena iš tokių pačių sėkmingiausių įdiegtų programų buvo A.Butkevičiaus vadovautos Susisiekimo ministerijos, panaudojant Lietuvos ir ES lėšas, įdiegta saugumo keliuose programa. Šios programos pasekmė: 2008m. Lietuvoje autoįvykių metu žuvusiųjų ir sužeistųjų sumažėjo daugiau nei vienu trečdaliu. Tai geriausias rezultatas visoje Europos sąjungoje, bet svarbiausia jog tai daugiau kaip pustrečio šimto išsaugotų Lietuvos žmonių gyvybių. Analogiškas programas reikia diegti ir kitose srityse, kuriose mes atsiliekame ar atvirkščiai pirmaujame neigiama prasme(pvz. savižudybės) ir galiausiai mes galėsime pasidžiaugti žymiai pagerėjusiais sveikatos rodikliais. Čia reikėtų pakartoti senai žinomą tiesą, jog sveikatą žymiai lengviau ir daug pigiau išsaugoti nei susigražinti.

Kita labai svarbi dvasinės darnos dimensija tai europinės kultūros savitumas ir jos tautinės įvairovės išsaugojimas. Įstojus į Europos sąjungą Lietuvai atsivėrė naujos galimybės pažinti jos valstybių kultūrinius lobynus net nebūtinai išvykstant iš Lietuvos.Daugelis šalių savo kultūrą stengiasi pristatyti įvairių renginių proga čia Lietuvoje. Vilniaus nacionaliniame muziejuje dar ir dabar tebeveikia Austrijos tapytojų peizažistų paroda. Bet kultūriniai mainai nevyksta viena kryptimi. Mūsų režisierių O.Koršunovo, E.Nekrošiaus pastatymai pritraukia pilnas sales Europos sostinių žiūrovų ir pelno pripažinimo laurus daugelyje renginių. O po Europą pasklidę mūsų atlikėjai M.Rubeckytė, V. Urmanavičiūtė-Urmana gražiausiai garsina mūsų šalį. Gaila jog ne visuomet mokame pasinaudoti tuo ką turime. Vilniui tapus Europos kultūros sostine 2009 gal būtų buvę žymiai įspūdingiau surengti Urmanos ir jos draugų koncertą nei milijonus išleisti į orą trumpalaikio ferjerverko pavidalu. Bet čia jau mūsų – ne Europos bėdos. Dar viena Europos parlamente puoselėjama vertybė tai Europos kalbų įvairovė, nors vertimai ir nemažai kainuoja,nors tarpusavyje bendraujant dažniausiai vartojama anglų kalba, kiekvienas parlamentaras net plenariniuose posėdžiuose gali pasisakyti, užduoti klausimus savo šalies kalba. Ir jos visos yra oficialios Europos sąjungos kalbos. Šiame kontekste tikrai keistokai atrodė vienoje iš rinkiminių televizijos laidų jaunos liberalės bandymas prašnekti anglų (beje ne visai tiksle) kalba, tikintis sutrikdyti mūsų V.Blinkevičiūtę, kuri puikiai atsakė į tą jos nerišlų klausimą. Taigi Europos parlamentas dar viena prestižinė vieta kur ne išnyksta, kaip anksčiau Maskvoje o galime puoselėti savąją lietuvių kalbą.

Visos Europos socialdemokratų siekis – svarbiausia žmogus. Reiškia ir išsilavinęs bei kūrybingas. Įžengę į XXI amžių vis dar susiduriame išsilavinusių žmonių trūkumu. Nors buvo ir toki periodai po Nepriklausomybės paskelbimo kai daugelis metė mokslus ir skubėjo prekiauti į Gariūnus o po keleto metų atvirkščiai net eilinės pardavėjos darbui buvo reikalaujama aukštojo mokslo diplomo. Tai kurgi ta tiesa? O ji yra kaip dažnai per vidurį. Kiekvienai specialybei reikalingas savas žinių bagažas, savas išsilavinimas ir svarbiausia žmogaus kūrybiškumo skatinimas net ir paprastame kasdieniškame darbe. Kita vertus bendroji statistika aiškiai parodo, kad kuo aukštesnį išsilavinimą turi žmogus tuo jis gali lengviau susirasti jam patinkantį darbą, tuo didesnė tikimybė jog jis gyvens sveikiau ir ilgiau. Šis XXI amžius buvo pradėtas vadinti žinių, informacijos amžiumi kol galiausiai žmonės suprato jog informacija, žinios yra tik instrumentai o svarbiausia kaip žmogus moka jais pasinaudoti spręsdamas jam ar visai visuomenei iškilusias problemas, tai yra kiek jis kūrybingas. Todėl šiandieną mes socialdemokratai Lietuvoje ir Europoje sakome jog ypatingai svarbu puoselėti žmogaus kūrybiškumą. Bet sakysite o kuo čia dėta Europos sąjunga, Europos parlamentas? O tuo jog Europa pasisako už bendrą europinę mokslo erdvę, už kokybišką ir prieinamą išsilavinimą visiems jos piliečiams. Čia primtas Bolonijos procesas skatina visų Europos universitetų bendravimą ir atvirumą, „Erazmus“ programa skatina studentų mainus. Tik vėlgi reikia šiomis galimybėmis kuo geriau pasinaudoti. Tuo tarpu paskutinai konservatorių ir ypač liberalų daugumos sprendimai šias galimybes iš daugelio Lietuvos jaunimo, priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą bei sumažinus lėšas studentų mainų programos finansavimui, atima. Todėl ir reikia naujo socialdemokratinio impulso Europos parlamente jog mūsų Europos žemynas ir mūsų Lietuva taptų ta vieta kur valstybės rūpinasi, deda pastangas, skiria lėšas, kad jų piliečiai nežiūrint amžiaus, lyties ir ypač turtinės padėties galėtų įsigyti geidžiamą išsilavinimą, kad būtų sudarytos sąlygos ir skatinamos kurtis kūrybingos visuomenės. Ir Jūs jį galite suteikti Europai, ateidami birželio 7d. ir balsuodami už Lietuvos socialdemokratų sąrašą Nr. 4. Tad nepraleiskite progos prisidėti prie sveikesnės, kultūringos, išsilavinusios ir kūrybingos Europos ir Lietuvos kūrimo.